- vištalakčiai
- vìštalakčiai sm. pl. (1) Š, Btr, Ūd, Tvr, Dglš žr. vištalaktis 4: Vìštalakčiai užpuolė OG193. Gavo vìštalakčius, tai nieko nemato Krok. Kai vištos eina tūpt an laktų, neseka miegot – užpuls vìštalakčiai Mrc. Jei eisi su vištom gult, tai vìštalakčius gausi Vrn. Jau ir mano žmogus turi vìštalakčius Rtn. Kai vìštalakčiai užpuola, tai vėgėlės kepenom gydo Jz.
Dictionary of the Lithuanian Language.